sąsparagalvis

sąsparagal̃vis, -ė smob. (2) Prng menk. žioplas, kvailas, ištižęs žmogus: Tai reikė būt tokiem sąsparagalviam ir neišmokt per dvi žiemas paskaityt! Knv. Ko tu čia tąsais, sąsparagal̃vi?! Vlk.